Institute of Environmental Engineering

KTU Institute of Environmental Engineering is a centre for sustainable development of industry and business, which initiates and implements positive changes that affect people’s behaviour and technological progress. We cooperate with industry, business, government, and the public sector by encouraging changes in physical infrastructure and social capital, promoting sustainable environment that motivates sustainable lifestyle and reduces climate change.


Research areas

In order to maintain a balance between technological development, human well-being and the preservation and improvement of natural environment, one of the most important tasks of Lithuania, as well as other countries of the world, is to increase the environmental efficiency.
One of the most advanced methods for managing or reorganising industrial system, taking into account long-term needs, and on the basis of sustainable development, which includes ecological, social and economic harmony, is cleaner production (CP).
CP is a preventive integrated environmental management strategy, which reduces pollution from the very source of it, i.e. in the process itself. This can be done by eliminating the source of pollution generation by changing the technological process, its organisation, technological conditions and raw materials or product in order to reduce its negative impact on the environment throughout the life cycle of the product. The distinctive feature of CP is that it evaluates pollution and waste inseparably from the process in which they occur.

In order to create more efficient environmental performance measures, in the course of the research the solutions are sought taking into account the environmental impact throughout the life cycle of the product, that is, using the lifecycle approach. The life-cycle approach requires an examination of the environmental impact of a product from its physical appearance to extinction. The product life cycle includes the following components: raw material extraction, energy recovery, transportation, primary raw material preparation, product manufacturing, packaging, distribution, consumption, collection and final disposal. This concept requires that reducing the environmental impact at one stage of the life cycle would not increase the environmental impact of the next stage.

To familiarise Lithuanian companies and organisations with chemical management, REACH regulations and other issues related to chemical management, the Institute‘s staff are actively involved in the preparation of training and methodological resources and organise training courses. The Institute’s specialists also assist in identifying and resolving issues of companies and organisations related to the management of chemicals. Research is being carried out on the assessment of the risks posed by chemicals for environmental and human health.
The scientists and researchers of the Institute are also making the assessment of the environmental impact that may be caused by the planned economic activity. In such cases, not only the potential impact of chemicals that are planned to be used in economic activities or which enter the environment from the planned economic activity (atmosphere, water, soil, waste), but also the potential impact of economic activity on natural resources, on social and cultural environment, noise effects, etc. is being analysed.
The Institute’s scholars participate in preparation of recommendations for the implementation of legislation, analysing the consequences of their implementation, developing implementation plans. They also participate in the Consultation Commission, which makes proposals and recommendations for the registration of plant protection products.

The team of the Institute’s researchers working in this area are focusing on activities for creating smart sustainable city employing a cross-sectorial, transdisciplinary and multi-stakeholder approach, which calls for the establishment of strategic collaborations. The stakeholders collaborating in this process are: urban decision-makers, national and regional authorities, enterprises (large companies and small and medium-sized enterprises) in the ICT, energy, power and automation, transport and infrastructure, construction, and professional appliance sectors, universities and research institutes and non-governmental organisations (NGOs).

Ecological product design (life-cycle concept) ensures as long as possible product shelf-life and the subsequent re-use or recycling of their materials. For example, halving the amount of material used for manufacturing of the product and doubling the product’s durability and material reuse at the same time would increase the efficiency of natural resources by about ten-fold.

KTU Institute of Environmental Engineering is one of the first institutions in Lithuania to start operations in the field of cleaner production, researching energy saving practices not only in industrial enterprises, but also in public sector. Energy development issues are particularly relevant in today’s world. Lithuania, like most other European countries, faces major challenges in three areas: energy independence, the competitiveness of the energy sector and the development of a sustainable energy sector. Such a situation was determined by both historical and political circumstances and limited internal energy resources.

The Institute’s researchers and scientists conduct research in the following areas:

  1. Efficient energy use
  2. Renewable energy sources
  3. Sustainable energy development

This research area includes integrated waste management, which helps to evaluate and utilise all potential waste management alternatives that reduce management costs and environmental impacts. An integrated waste management approach suggests that there are no individual waste management methods that can ensure the management of all waste materials in accordance with the principles of sustainable development. Consequently, this concept encompasses the entire system, including proper collection and handling of waste, such as recycling, biological treatment of organic matter, thermal treatment or landfilling.

The waste definition is very important for the correct waste management scenario. If waste is defined as “the thing that the holder removes” means that the waste already exists and that the holder has them and that they have something to do with them. Such treatment of waste not only does not encourage waste prevention, but also does not promote repeated or other use of potential waste. In fact, waste is an object created by humans, which at any given time and place has no purpose or cannot be used for its intended purpose. Such a definition of waste illustrates its dynamic nature: the same objects can be identified as waste or not at different points in different places or at different times. Human participation is also seen here – things can be treated like waste temporarily, until perhaps even the same person in the future will find their way of using or recycling.


Research achievements and impact

The exceptional feature of the research carried out by the Institute of Environmental Engineering is interdisciplinarity, combining environmental engineering and management, focusing on preventive approach towards environmental issues related to industrial development. The Institute is not only involved in cutting-edge research, but is also training highly qualified specialists for sustainable industry.


Research infrastructure and services

The researchers and scientists of the Institute of Environmental Engineering have accumulated 25 years of experience in the field of sustainable development and offer the R&D services in the following areas:

Sustainable development tools in manufacturing companies / organisations

  • Know-how on sustainable development and how to implement it in an organisation / business
  • Important things to consider when starting new business or wanting to expand
  • Knowledge and skills on EIA and / or HIA procedures for new activities
  • Knowledge and skills on IPPC or emission permit
  • Know-how on optimization of processes, more efficient use of resources, and increased energy efficiency
  • Analysing sustainable development opportunities are available in your company
  • Analysing options of biodegradable waste management, incl. ABP generated by your company
  • Knowledge and skills on how to meet the ever-changing environmental requirements

Ecologically cleaner products development

  • Knowledge and skills on how to design / produce environmentally friendly products
  • Analysis and evaluation of the product / service / technology life-cycle
  • Analysing possibilities of marketing eco-friendly products (eco-labelling, etc.)
  • Knowledge and skills on ecological design of energy-using products and packaging in order to meet EU requirements

Risk Management of Chemicals

  • Knowledge and skills on how to meet the ever-changing legal requirements for chemicals
  • Analysis of the risks to human health and the environment caused by substances that you use or are entering into products
  • Analysis and testing of the options for substituting specific chemicals
  • Search for and analysis of substituting/new materials

KTU open access center

With the help of institute scientists developing technological solutions, we help our clients solve technological problems. Collaboration with customers takes place from simple orders to first attempts to joint research and development projects. Other services and offers.


Research projects

Sustainable Stormwater Management
(2017-2018 prof. dr. J. Dvarionienė)
InPhos – Sustainable Management of Phosphorus in Baltic countries
(2018-2020, prof. dr. J. Kruopienė) more about InPhos
Interreg Europe project ELISE “European Ecosystem of Life Sciences”
(2017–2021, Prof Dr J. Stasiškiene)
Interreg Europe project LOCARBO “A New Role for Regional and Local Authorities in Changing Energy Consumer Behaviour Through Low Carbon Technologies”
(2016–2020, Prof Dr J. Dvarionienė) more about LOCARBOLOCARBO action plan, Brochure 
Interreg Europe project EV ENERGY “Electric Vehicles in Urban Renewable Energy Systems”
(2017-2021, Prof Dr J. Dvarionienė) more about EV ENERGY
COST Action CA16114 REthinking Sustainability TOwards a Regenerative Economy (2016-2020).
LIFE project Life Fit for REACH “Helps Companies Secure Effective Chemicals Management and Implement Hazardous Substances Replacement”
Horizon 2020 project COST ES1407 (ReCreew), “European Network for the Recovery of Rare and Critical Metal Recycling from Waste Electrical and Electronic Equipment”
ERASMUS+ MARUEEB in cooperation with the Faculty of Economics and Business and about 20 partners from different countries. The aim of the project is to create a new Master’s program “Energy Efficiency Building”

(2011 – 2014) Inovatyvių darnumo kelių kūrimas

Koordinatorius: Dr. Walter Wehrmeyer, Centre for Environmental Strategy (CES), University of Surrey (Jungtinė Karalystė).

Partneriai: KTU APINI (Lietuva), Surrey University – Centre for Environmental Strategy (Jungtinė Karalystė), Central European University (CEU) (Vengrija), University of Groningen (RUG) (Norvegija), National Institute for Consumer Research (SIFO) (Olandija), NI), The Netherlands Organisation for Applied Scientific Research (Olandija), Techniological Educational Institute of Piraeus (TEIP) (Graikija)

(2008-11 – 2014-11) ENERCOM
Programa: ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa „Energy”
Projekto dotacijos sutarties numeris: TREN/FP7EN/218916/„ENERCOM“.
Koordinatorius: IfaS (Institute for Applied Material Flow Management) (Vokietija)
Koordinatorius APINI: doc. dr. Irina Kliopova
Partneriai: Soil-Concept S.A. (Liuksemburgas), L.E.E (Liuksemburgas), BISANZ (Vokietija), BIOS (Bioenergiesysteme GmbH) (Austrija), KTU APINI (Lietuva), KLF (Belgija), B.A.U.M (Vokietija)
Aprašymas: Pagrindinis projekto tikslas – vystyti inovatyvią aukšto efektyvumo elektros ir šilumos energijos, kieto kuro ir aukštos kokybės trąšų poligeneravimo iš nuotekų dumblo ir žaliųjų (sodo) atliekų technologiją.

(2011 01 – 2013 12 ) Reco Baltic 21
Programa: Baltijos jūros regiono 2007-2013 m. programa
Koordinatorius: Švedijos Aplinkos tyrimų institutas (IVL) (Švedija)
Koordinatorius APINI: doc. dr. Jolita Kruopienė
Partneriai: KTU APINI (Lietuva), Sustainable Business Hub (Švedija), Šiaulių RATC (Lietuva), Alytaus RATC (Lietuva), Baltarusijos aplinkos vadybos asociacija – BAEM (Baltarusija), Latvijos atliekų tvarkytojų asociacija – LASA (Latvija), Ogre savivaldybė (Latvija), Gdansko universitetas (Lenkija), Estijos regioninių ir vietos vystymo agentūra – ERKAS (Estija), Estijos darnios plėtros institutas – SEI-Tallin (Estija), Hamburgo taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija).
Aprašymas: projektu siekiama sustiprinti vietinius ir regioninius gebėjimus integruotos atliekų vadybos srityje, skatinant ES direktyvų įgyvendinimą ir padedant regionams tvarkyti atliekas pagal atliekų tvarkymo hierarchiją (vietoje mišrių atliekų šalinimo sąvartynuose pereiti prie perdirbimo, panaudojimo ir prevencijos). Bus sudaryta strategija ir jos pagrindu sukurtas atliekų valdymo investicijų modelis Baltijos šalių regionui. Modelio praktinis veiksmingumas vertinamas, vykdant pilotinius projektus, kurie pritrauktų investicijas iki 20 mln. eurų iš tarptautinių finansinių institucijų ir privataus sektoriaus. Lietuvoje vykdomų pilotinių projektų tematika – biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas.

(2010 – 2012) Įmonių darnumo informacija ir mokymai Europoje

Koordinatorius: University of Maribor, Department of Interdisciplinary Research (Slovėnija). Partneriai: University of Maribor, Department of Interdisciplinary Research (Slovėnija), European Institute for Future Studies and Strategic Planning (PROSPEKTIKER) (Ispanija), Unternehmensberatung und Forschungsgesellschaft für Umw (STENUM) (Austrija), Social and Environmental Responsibility Centre (SERC) (Bulgarija), S.A. ATMOTERM (Lenkija), Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) (Lietuva), Centro de Investigación de Recursos y Consumos Energéticos (CIRCE) (Ispanija), Aalborg University (AAU) (Danija)

Koordinatorius: IfaS (Institute for Applied Material Flow Management) (Vokietija)

Koordinatorius APINI: doc. dr. Irina Kliopova
Partneriai: Soil-Concept S.A. (Liuksemburgas), L.E.E (Liuksemburgas), BISANZ (Vokietija), BIOS (Bioenergiesysteme GmbH) (Austrija), KTU APINI (Lietuva), KLF (Belgija), B.A.U.M (Vokietija)

(2009 – 2012) Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai

Koordinatorius: Federalinės aplinkosaugos agentūra (UBA, Vokietija). Partneriai: Federal Ministry for the Environment, Nature Conservation and Nuclear Safety (BMU), Swedish Environmental Research Institute (IVL), Polish Environmental Partnership Foundation (EPCE), Danish Technological Institute (DTI), Kaunas University of Technology, Institute of Environmental Engineering (APINI), University of Tartu, Technical Research Centre of Finland (VTT)

(2009 – 2012) Inovatyvus mokymas polimerų pramonės imonėms: Europos REACH reglamento igyvendinimas.

Koordinatorius: Smithers Rapra Technology Ltd. (JK). Partneriai: Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas, CASO – Consultores Associadas de Organizacoes e informatika, Lda (Portugalija), PROPLAST (Italija), MTU Balti Keskkonnafoorum (Estija), EuPC – European Plastic Converters (Belgija), Britų Plastikų Federacija (JK)

(2009 – 2012) Efektyvios pasikeitimo informacija bei cheminių medžiagų rizikos valdymo sistemos statybos sektoriuje sukūrimas, atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su Europos Sąjungoje cheminėms medžiagoms keliamais teisiniais reikalavimais (REACH). Koordinatorius: Norvegijos statybininkų asociacija Entreprenørforeningen – Bygg og Anlegg (EBA, Norvegija) Partneriai: Europos statybos pramonės asociacija (FIEC), Tarptautinė dažytojų sąjunga (UNIEP), Tarptautinė santechnikų ir stogo dangų asociacija (GCI-UICP), CoBuilder (Norvegija), BG Baltija (Lietuva), Wolmreks OÜ (Estija), Nacionalinis technologijos institutas (TI, Norvegija), ISRI (JK), LABOR (Italija), Kauno technologijos universitetas APINI (Lietuva)

(2010 – 2011) Development of Policy Instruments for the Promotion of Resource Efficient and Cleaner Production in Albania. Finansavimo šaltinis: UNEP. Koordinatorius: UNEP. Partneriai: Albanijos ECAT, Subalansuotos pramonės plėtros centras.

(2008 – 2010) Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas (angl. Planning of the Regional Municipal Solid Waste Systems). Finansavimo šaltinis: Erasmus programa. Partneriai: Krokuvos technologijos universitetas (Lenkija), Švedijos Karališkasis technikos institutas (Švedija).

(2007 – 2008) Specialiųjų spaudos būdų ir pakuočių gamybos technologijų tyrimai įvertinant jų ekologines ir eksploatacines savybes (angl. Research on special printing methods and packaging production technologies evaluating ecological and performance characteristics). Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo ir studijų fondas. Koordinatorius: KTU Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedra. Vykdytojas: KTU APINI.

(2007) Mažos įmonės ir atitiktis teisiniams aplinkos apsaugos reikalavimams. Tarptautinės patirties apžvalga ir galimas taikymas Gruzijoje (angl. „Small Businesses and Environmental Compliance. Review and Possible Application of International Experience in Georgia“). Finansavimo šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – OECD. Koordinatorius: OECD.

(2006 – 2008) Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida (angl. Development of Knowledge on REACH). Finansavimo šaltinis: ES Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: KTU APINI (Lietuva). Partneriai: Baltijos aplinkos forumo Estijos, Latvijos ir Lietuvos skyriai bei Ircon Ltd. (Čekijos Respublika).

(2006 – 2007) Mokymų ir patirties mainai Europos Sąjungoje Integruotos produktų politikos (IPP) ir Aplinkos technologijų vystymo veiksmų plano (ATVVP) srityje (angl. Training and Experience Exchange on Integrated Product Policy (IPP) and on the Environmental Technologies Action Plan (ETAP) for the European Union). Finansavimo šaltinis: Suomijos aplinkos ministerija. Koordinatorius: Suomijos aplinkos tyrimų institutas (SYKE). Partneriai: LR Aplinkos ministerija.

(2006 – 2007) Gebėjimų stiprinimas taikant Geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimuose pagal ES direktyvą 96/61/EB (angl. Capacity Building on Application of Best Available Techniques (BAT) in IPPC Permits in the Framework of IPPC Directive (96/61/EC)). Finansavimo šaltinis: Suomijos vyriausybė. Koordinatorius: Suomijos aplinkos tyrimų institutas (SYKE). Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra (Lietuva), MTT Agrifood Research (Suomija). Koordinatoriai Lietuvoje: Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra.

(2005 – 2007) Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje – RECO (angl. Regional Cooperation in Waste Management – RECO). Finansavimo šaltinis: ES BSR InterReg IIIB programa. Koordinatorius: Stokholmo apskrities administracijos taryba (Švedija). Partneriai: 50 partnerių iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos, Estijos ir Latvijos.

(2005 – 2007) Mokymai saugos – aplinkos – rizikos vadovams HERMES II. Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: projektavimo ir konsultacijų biuras EKO-KONSULT (Lenkija). Partneriai: Švaresnės technologijos centras, Cork Technologijos institutas (Airija), Inovacijų ir vystymosi centras (Čekija), SEI-Tallin, (Estija), LPPC (Latvija).

(2005 – 2007) Pagalba Europos atliekų tvarkymo sektoriui – EUWAS (angl. European Waste Sector Assistant – EUWAS). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos eContent programa. Koordinatorius: Fraunhofer Gesellschaft (Vokietija). Partneriai: BEF (Latvija, Lietuva, Estija), Hageno savivaldybė, BEW (Vokietija), i-world GmbH (Vokietija), IMBiGS / CGO (Lenkija).

(2005 – 2006) Nordtest Sampler Sertifikavimas (angl. Nordtest Sampler Certification). Finansavimo šaltinis: DANIDA (Danija). Koordinatorius: DANIDA (Danija). Partneriai: Nordic Innovation Center (NICe, Norvegija), DHI Water & Environment (Danija).

(2004 – 2009) Nauji kumuliacinių stresorių integruotos rizikos vertinimo metodai Europoje – Nomiracle (angl. Novel methods for integrated risk assessment of cumulative stressors in Europe)“. Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 6-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (6BP). Koordinatorius: NERI (Danija). Partneriai: 38 partneriai iš įvairių Europos šalių.

(2004 – 2006) Žinių perdavimas aplinkosauginio projektavimo srityje (angl. Transfer of Knowledge in the Field of Ecodesign). Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: CIR (Čekija). Partneriai: SEI-Tallinn (Estija), VVT (Latvija), BECO Groep BV (Nyderlandai), INETI (Portugalija).

(2004 – 2005) EMAS EASY: EMAS kompetencijos kūrimas naujose šalyse narėse (angl. EMAS EASY: EMAS Capacity Building in the New Member States). Finansavimo šaltinis: Europos Komisija. Koordinatorius: INEM. Partneriai: KOVET (Vengrija), SEI-Tallinn (Estija), LPPC (Latvija), Eko-net. pl (Lenkija).

(2004 – 2005) Regioninių ir vietinių gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ACQUIS, PAV ir TIPK srityje dešimtyje naujų Europos Sąjungos šalių (angl. Regional and Local Capacity Building in 10 new EU Countries in the Field of EU AQQUIS, EIA and IPPC). Finansavimo šaltinis: PHARE programa. Partneris: COWI Baltic.

(2004–2005) Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas (angl. Preparation of the POPs National Implementation Plan under the Stockholm Convention). Finansavimo šaltinis: Pasaulio aplinkos fondas (GEF) per Jungtinių Tautų vystymo programą (UNDP). Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Koordinatorius: VšĮ Subalansuotos pramonės plėtros centras.

(2004) Švaresnės gamybos mechanizmų tyrimas ir diegimas. Liaoning integruota aplinkos apsaugos programa (Kinija). Partneris – Integration GmbH (Vokietija).

(2004) Švaresnės gamybos investicijų kompetencijos kėlimas Maskvoje (Rusija). (angl. Strengthening of institutional capacity in Cleaner Production Investment, Moscow (Russia)). Finansavimo šaltinis: NEFCO (Suomija). Koordinatorius: Rusijos – Norvegijos švaresnės gamybos centras (Maskva). Partneriai: NEFCO (Suomija), ENSI (Norvegija).

(2004) Sankt Peterburgo šiaurės – vakarų švaresnės gamybos (ŠG) bei atliekų tvarkymo centro gebėjimų stiprinimas ŠG investicinių projektų rengimo srityje (angl. Strengthening of the international Cleaner Production and environmental management centre). Finansavimo šaltinis: UNIDO. Koordinatorius: KTU APINI. Partneris: NWICPC Šiaurės vakarų Švaresnės gamybos ir atliekų tvarkymo centras, Peterburgas (Rusija).

(2003 – 2004) Mokomasis video filmas „Švaresnės gamybos koncepcija ir praktika: Lietuvos patirtis“. Partneris: Baltijos universitetas (Švedija).

(2003 – 2004) BALTEMA – Aplinkos vadyba Baltijos šalyse (angl. BALTEMA – Building Environmental Management Capacity in the Baltic States). Finansavimo šaltinis: Vokietijos aplinkosaugos fondas (DBU). Koordinatorius: Tarptautinis aplinkos vadybos tinklas (INEM). Partneriai: Latvijos taršos prevencijos centras, SEI-Tallinn (Estija), Kovet (Vengrija).

(2003 – 2004) Baltijos šalių regiono pramonės sektoriaus darnaus vystymosi indikatorių tobulinimas (angl. Development of Improved Set of Sustainability Indicators for the Industrial Sector in the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltinis: Baltic 21 (Švedija). Koordinatorius: Baltijos 21 institutas, IVL (Švedija). Partneriai: Tartu universitetas (Estija), Latvijos technologijų parkas, Centrinis kasybos institutas (Lenkija), Sankt Peterburgo aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų centras, Rusijos mokslų akademija (Rusija).

(2003 – 2004) Subalansuotos pramonės ir prekybos plėtra Baltijos jūros regione. Ekologinio gaminių projektavimo diegimas Lietuvos pramonės įmonėse (angl. Sustainable growth in the trade and industry of the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltinis: NUTEK. Koordinatorius – Švedijos aplinkos tyrimų institutas (IVL). Partneriai: Baltic 21 Institute (Švedija).

(2003 – 2004) Cheminių medžiagų keliamos rizikos vadybos įmonėse mokymai – BACCON 3 (angl. BACCON 3: Training on Chemicals Risk Management in Enterprises). Finansavimo šaltinis: Suomijos aplinkos ministerija, Suomijos socialinių reikalų ministerija, Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DBU (Vokietija). Dalį veiklos finansavo Estijos investicijų centras, Latvijos aplinkos apsaugos fondas, Latvijos socialinių reikalų ministerija. Koordinatorius: BEF (Latvija). Partneriai: Ökopol (Vokietija), LPPC (Latvija), SEI-Tallinn (Estija).

(2003 – 2004) Požeminio ir paviršinio vandens analizės priemonės įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą Lietuvoje (angl. Tools for Groundwater and Surface Water Analysis During Implementation of the Water Framework Directive in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: DHI (Danija). Partneriai: VšĮ „Vandens namai“, LR Aplinkos apsaugos agentūra.

(2003 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų (AVS) projektų patirties perdavimas Rytų Europoje (angl. Disseminating Experiences with EMS Projects in Eastern Europe). Finansavimo šaltinis: Danish National Agency for Enterprise and Housing (Danija). Koordinatorius: NIRAS (Danija). Partneriai: Danijos Technologijos Institutas, COWI A/S, Danijos nacionalinė įmonių ir būsto asociacija, Estijos Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir Aplinkos ministerijos (Latvija), Aplinkos inspekcija (Lenkija), Sankt Peterburgo savivaldybė(Rusija).

(2003 – 2004) Institucinių gebėjimų stiprinimas, diegiant ES reikalavimus cheminių medžiagų, GMO, TIPK ir klimato kaitos srityse, Lietuva (angl. Strengthening of Institutional Capacity to Implement EU Requirements on Chemicals and GMO Management, IPPC and Climate Change, Lithuania). Finansavimo šaltinis: PHARE programa. Koordinatorius: DHI (Danija). Partneriai: Partneriai: Milieu Ltd. (Belgija), Environmental Resources Management – ERM (Jungtinė Karalystė), Aplinkos apsaugos politikos centras (AAPC).

(2002 – 2007) NATO CCMS projektas Švarios technologijos ir gaminiai (II) (angl. Pilot study on Cleaner technologies and Products). Finansavimo šaltinis: JAV AAA. Partneris: Nacionalinė Rizikos vertinimo vadybos mokslinių tyrimų laboratorija prie JAV AAA (angl. NRMRL at USEPA).

(2002 – 2005) Subalansuota pramonės plėtra – kompetencijos stiprinimas SID–APINI (angl. Sustainable Industrial Development – Capacity Strengthening of the Institute of Environmental Engineering). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 5-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (5BP). Projektą įgyvendino KTU APINI.

(2002 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų diegimas ir veiksmingumo ataskaitų rengimas Klaipėdos regiono pramonės įmonėse (angl. Environmental Management and Reporting in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Norvegijos vyriausybė. Partneriai: Norvegijos nacionalinis technologijos institutas, Trondheimo universitetas.

(2002 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų diegimas Lietuvos įmonėse (angl. Implementation of Environmental management systems in Lithuanian companies). Finansavimo šaltinis: Suomijos Baltijos institutas. Koordinatorius: Suomijos Baltijos institutas. Partneriai: SYKE (Suomija), Suomijos Baltijos institutas, Temperės technologijos universitetas (Suomija), E-Qual Oy, „Kiilto Oy”, „Abloy Oy” (Suomija), LR Aplinkos ministerija, LR Ūkio ministerija, AB „Panevėžio statybos trestas”, AB „Vilsota” ir AB „Varėnos statyba”.

(2002 – 2004) Energijos ir aplinkos vadyba bei švaresnė gamyba Baltijos šalyse ir Lenkijoje (angl. Greening of Industry in the Baltic States and Poland). Finansavimo šaltinis: NEEG (Norvegija). Koordinatorius: NEEG (Norvegija). Partneriai: EMI-ECO (Estija), Ekodoma Ltd. (Latvija), FEWE (Lenkija), 12 pramonės įmonių iš projekte dalyvaujančių valstybių.

(2002 – 2004) Lietuvos – Danijos projektas Aplinkos vadybos sistemų diegimas Vietname (angl. Implementation of Environmental Mangement Systems in Vietnam). Finansavimo šaltinis: DANIDA (Danija). Partneriai: Danijos technologijos institutas, Nordic Consulting Group (Danija).

(2002 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse – Eco Forum Baltica (angl. Eco Forum Baltica – EMS implementation in the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltiniai: ES PHARE mažųjų projektų fondas, ES Interreg III B programa, Švedijos verslo plėtros agentūra (NUTEK) ir LR Ūkio ministerija. Koordinatorius: Stokholmo srities administracija. Partneriai: Švedijos prekybos taryba, Švedijos aplinkos vadybos taryba, Švedijos aplinkos vadybos specialistų asociacija, Švedijos aplinkos tyrimų institutas, Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas, Švedijos karališkasis technologijos institutas, Estijos subalansuotos plėtros institutas, Latvijos taršos prevencijos centras, Gdansko universiteto Aplinkos studijų centras.

(2002 – 2003) Ekologinio projektavimo galimybių studija Baltijos šalių pramonėje (angl. Feasibility Study for Eco-design in the Baltic States’ Industry). Finansavimo šaltinis: Šiaurės šalių ministrų taryba. Koordinatorius: Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas – IIIEE (Švedija). Partneriai: Latvijos taršos prevencijos centras – LPPC (Latvija), Estijos subalansuotos plėtros institutas – SEI-Tallinn (Estija).

(2002 – 2003) Aplinkos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse (angl. The Marijampole region SME’s companies). Finansavimo šaltinis: ES PHARE 2000 ES programa „Palankaus investicinio ir inovacinio klimato skatinimas Marijampolės apskrityje“ ir APINI. Projekto koordinatorius: KTU APINI.

(2002 – 2003) Švaresnės gamybos finansavimo infrastruktūrų tyrimai Ugandoje ir Vietname (angl. Evaluation of Cleaner production opportunities and Financing in Uganda). Finansavimo šaltinis: UNIDO. Koordinatorius UNIDO. Partneriai: Ugandos ir Vietnamo nacionaliniai Švaresnės gamybos centrai.

(2002) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių Direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje (angl. Implementing the End of Life Vehicle Directive in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Aplinkos strategijų institutas (Vokietija).

(2002) Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko aplinkosaugos vadovo adaptavimas Lietuvos bankams. Partneris: FI Consult (Čekijos Respublika).

(2001 – 2004) Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti (angl. Optimized complex technology for cleanup of polluted soil E!2522 OPTISOILCLEAN). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos programa EUREKA. Partneriai: UAB „Biocentras“, KTU Procesų valdymo katedra, Latvijos Valstybinis miško chemijos institutas (Latvija).

(2001 – 2003) Klimato kaitą įtakojančio poveikio mažinimas, taikant integruotą vietinį energijos planavimą. (angl. Reducing climate impact by integrated local energy planning – bilateral research). Finansavimo šaltinis: Linčiopingo universitetas. Partneris: Linčiopingo universitetas (Švedija).

(2001 – 2003) Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse – BACCON 2.4 (angl. Chemicals Risk Management at Company Level). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra, Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DBU (Vokietija). Koordinatorius: BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: SEI-Tallinn (Estija), Firma L4 (Latvija), Ökopol (Vokietija) ir Latvijos, Lietuvos, Estijos baldų, tekstilės, metalo apdirbimo, chemijos pramonės įmonės.

(2001 – 2003) Aplinkos apsaugos mokymų patirties perdavimas (angl. Transfer of Environmental Education). Finansavimo šaltinis: Leonardo Partneriai: BFW GmbH (Vokietija), ITUT GmbH (Vokietija), Mokytojų kvalifikacijos kėlimo institutas (Bulgarija), Čekijos Švaresnės Gamybos Centras, LPPC (Latvija), Abrys Sp. z o.o. (Lenkija), Slovėnijos pramonės ir prekybos rūmai, Slovakijos pramonės ir prekybos rūmai.

(2001 – 2002) Pakuočių atliekų tvarkymo ir politikos tyrimas Lietuvoje (angl. Research of Lithuanian paskaging waste management and policy). Finansavimo šaltinis: IIIEE. Partneris: IIIEE.

(2001 – 2002) Procesų aplinkosauginis „due dilligence” auditas “Chemical Industries Holding Company” įmonėse (Egiptas). Partneriai: AMG International (Didžioji Britanija), 15 Egipto įmonių.

(2001 – 2002) Poveikio aplinkai vertinimas bei aplinkosauginis (EHS) auditas Lietuvos energetikos objektams. Partneriai: “Neste-Lietuva“ ir Lietuvos energetikos įmonės.

(2001 – 2002) Trijų valstybių susitarimų bendradarbiavimo skatinimas Nemuno baseine (1-oji fazė) (angl. Development of Tri-lateral Cooperation on the Watershed of the River Nemunas (phase I). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos Aplinkos ministerijos.

(2001 – 2002) Baltijos-21 subalansuotos pramonės instituto ir tinklo kūrimas (angl. Establishment of the Baltic 21 Sustainable Industrial Institute and Network). Koordinatorius – IVL (Švedija). Finansavimo šaltinis: NUTEK (Švedija). Partneriai: Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos mokslo institutai, universitetai, vyriausybės ir pramonės atstovai.

(2001 – 2002) Duomenų apie cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą ir srautus nacionalinėje rinkoje rinkimo strategijos – BACCON 2.3 (angl. Data Collection Strategies on Use and Flows od Chemicals in the Baltic States). Finansavimo šaltinis: Švedija, Suomija, Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemė, Šiaurės šalių ministrų taryba ir Latvija. Koordinatorius: BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: Firma L4 (Latvija), Ökopol (Vokietija).

(2001) Aplinkos vadybos auditas Klaipėdos regiono ir Palangos savivaldybės pramonės įmonėse (angl. Environmental Audit of Industrial Companies in Klaipeda Region and Palanga Municipality). Projektą finansavo ir koordinavo Tarptautinis Pramonės Aplinkos Ekonomikos Institutas, Lundo universitetas.

(2001) Energetinis ir aplinkos auditai Lietuvos popieriaus pramonės įmonėse (AB „Klaipėdos kartonas“, AB „Grigiškės“) (angl. Energy and Cleaner Technology Audit in Lithuanian paper industry (AB “Klaipėdos Kartonas”, AB „Grigiškės“)). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Danijos aplinkos apsaugos agentūra, Dansk Energy Analyse A/S (Danija), Efektyvios energetikos centras (Lietuva).


Technological solutions

Researchers and scientists of the Institute are developing technological solutions that are applied to meet the needs of business and industry and can be adapted to variety manufacturing processes.


Significant publications

  1. [S1; GB] Cosmi, Carmelina; Dvarionienė, Jolanta; Marques, Isabel; Di Leo, Senatro; Gecevičius, Giedrius; Gurauskienė, Inga; Mendes, Gisela; Selada, Catarina. A holistic approach to sustainable energy development at regional level: the RENERGY self-assessment methodology // Renewable and sustainable energy Oxford : Elsevier. ISSN 1364-0321. 2015, vol. 49, p. 693-707. DOI: 10.1016/j.rser.2015.04.094. [Scopus; Compendex; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 6,798; AIF: 4,328; IF/AIF: 1,571; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  2. [S1; GB] Filho, Walter Leal; Brandli, Luciana; Moora, Harri; Kruopienė, Jolita; Stenmarck, Åsa. Benchmarking approaches and methods in the field of urban waste management // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 112, pt. 5, p. 4377-4386. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.09.065. [Scopus; INSPEC; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,200]
  3. [S1; GB] Jonkutė, Gintė; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Realising sustainable consumption and production in companies: the sustainable and responsible company (SURESCOM) model // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 138, p. 170-180. DOI: 10.1016/j.jclepro.2016.03.176. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  4. [S1; GB] Feiferytė, Aistė; Dvarionienė, Jolanta; Gumbytė, Milda. Assessment of properties and life cycle of biosynthetic oil // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2015, 95, p. 281-290. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.02.044. [Scopus; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,667]
  5. [S1; GB] Židonienė, Sigita; Kruopienė, Jolita. Life cycle assessment in environmental impact assessments of industrial projects: towards the improvement // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959- 6526. 2015, vol. 106, p. 533-540. DOI: 1016/j.jclepro.2014.07.081. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  6. [S1; GB] Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta; Dudutytė, Zita; Stančė, Laura; Buzelytė, Justė. The use of hazardous chemical substances in Lithuanian industry: how sound is it? // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier Science. ISSN 0959-6526. 2014, vol. 72, p. 89-95. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 3,844; AIF: 3,262; IF/AIF: 1,178; kvartilis: Q1 (2014, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,400]
  7. [S1; GB] Dvarionienė, Jolanta; Gurauskienė, Inga; Gecevičius, Giedrius; Trummer, Dora Ruth; Selada, Catarina; Marques, Isabel; Cosmi, Carmelina. Stakeholders involvement for energy conscious communities: the energy labs experience in 10 European communities // Renewable energy. Kidlington : Pergamon-Elsevier ISSN 0960-1481. 2015, Vol. 75, p. 512-518. DOI: 10.1016/j.renene.2014.10.017. [ScienceDirect; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,404; AIF: 4,328; IF/AIF: 0,787; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,432]
  8. [S1; DE] Oguzdjan, Semih; Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta. Approaches to chemical alternatives assessment (CAA) for the substitution of hazardous substances in small- and medium-sized enterprises (SMEs) // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2017, vol. 19, iss. 2, p. 361-378. DOI: 1007/s10098-016-1291-z. [Scopus; SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  9. [S1; DE] Kliopova, Irina; Baranauskaitė-Fedorova, Inga; Malinauskienė, Milda; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Possibilities of increasing resource efficiency in nitrogen fertilizer production // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2016, vol. 18, iss. 3, p. 901- 914. DOI: 1007/s10098-015-1068-9. [SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  10. [S1; DE] Anne, Olga; Burškytė, Vilma; Stasiškienė, Žaneta; Balčiūnas, Arūnas. The influence of the environmental management system on the environmental impact of seaport companies during an economic crisis: Lithuanian case study // Environmental science and pollution research. Heidelberg : Springer. ISSN 0944- eISSN 1614-7499. 2015, vol. 22, iss. 2, p. 1072-1084. DOI: 10.1007/s11356-014-3410-x. [Scopus; SpringerLink; MEDLINE; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 2,760; AIF: 3,107; IF/AIF: 0,888; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  • “Cost Effects Analysis and Application in the Excel Program” (April 25, 2015), lecture read by professor of Northwest Switzerland University of Applied Sciences Dr Christoph Hug
  • Workshop “Sustainable regional development in promoting responsible small and medium-sized enterprises” (05-04-2014)
  • International Conference “Sustainable Regional Development for the Promotion of Responsible Small and Medium-Sized Enterprises” (26/06/2013)
  • Conference “Kaunas Community Towards Sustainable Energy” (26-10-2012)
  • International conference “Urban Waste Management in the Baltic Sea Region” (10-10-2012)
  • Conference “How Lithuania Gets RIO + 20” (17-05-2012)
  • International conference “Sustainable Consumption and Sustainable Production: How to Achieve It” (29-09-2011)


Prof Dr Žaneta Stasiškienė
Director of the Institute
Tel. +370 37 300 763
Tel. +370 698 12 868

Jūratė Šimonytė
Tel. +370 37 300 323

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.