Bazelis, vienas tarptautiškiausių Šveicarijos miestų, besiribojantis su Vokietija ir Prancūzija, atliekų rūšiavimą palieka visuomenės atsakomybei. Susiformavę rūšiavimo įgūdžiai leidžia išrūšiuoti apie 80% atliekų be depozito sistemos, o likusi atliekų dalis – deginama mieste įsikūrusiame deginimo įrenginyje. Jau nuo 2000 metų Šveicarijoje uždrausta šalinti sąvartynuose, Lietuva šiuo klausimu atsilieka 16 metų.
Tik gyventojai atsako, kas bus sudeginta
Šiukšlės surenkamos 2 kartus per savaitę pagal grafiką tiesiog iš gatvių. Maišus į gatvę gyventojai išneša nustatytu metu. Šie šiukšlių maišai keliauja tiesiai į atliekų deginimo stotį, kur atliekos deginamos nerūšiuojant. Deginimo įrenginys aptarnauja 700 tūkst. Gyventojų iš viso Bazelio regiono. Vidutiniškai sudeginama apie 225 000 tonų atliekų per metus. 1 gyventojas vidutiniškai sugeneruoja 33 maišus atliekų per metus. Miesto gyventojai specialius šiukšlių maišus (Basel Bebbi Sagg) įsigyja vietinėse maisto parduotuvėse. Maišai yra 3 dydžių: 17, 35 ir 60 litrų. Į gana aukštą jų kainą (10 vnt. 17 litrų maišų kainuoja 11 eurų, 10 vnt. 35 litrų maišų kainuoja 21 eurų, 10 vienetų 60 litrų maišų kainuoja 30 eurų) jau įskaičiuotas atliekų tvarkymo mokestis. Tai puiki ekonominė priemonė skatinti rūšiavimą ir puiki ekonominė sankcija neatsakingiems vartotojams, kurie nerūšiuoja. Nerūšiuojant atliekų, sunaudojama daug vietos maišuose, kurie brangūs net daug uždirbantiems šveicarams, o rūšiavimas yra patogus ir daug pastangų nereikalaujantis įprotis, kuris palaikomas pačios visuomenės be papildomų skatinamųjų priemonių.
Griežta surinkimo tvarka
Atliekos surenkamos 2 kartus per savaitę. Jeigu atliekos ne specialiame maiše, ant jo priklijuojamas informacinis lipdukas, paaiškinantis, kad reikia įsigyti specialų mėlyną maišą. Maišai į gatves išnešami surinkimo dienos išvakarėse, kai sutemsta, o jeigu išnešama per anksti arba ne tam skirtame maiše, paprastai sulaukiama baudos arba įspėjimo. Skirtingose miesto zonose skiriasi atliekų surinkimo laikas, tačiau informacija prieinama internetu nurodžius gyvenamosios vietos adresą.
Skirtingos atliekos turi individualias surinkimo ir tvarkymo sistemas. Komunalinės atliekos mėlynuose maišuose, popieriaus ir kartono atliekos, stambiagabaritės atliekos surenkamos tiesiog iš gatvių nustatytu metu ir apibrėžta tvarka. Kitos atliekos, kaip stiklo buteliai, aliuminis, PET ir kito plastiko pakuočių atliekos, elektronikos atliekos ir panaudotos baterijos turi labai skirtingas ir tik Bazelio gyventojams gerai suprantamas surinkimos sistemas su griežta tvarka.
Kartono ir popieriaus atliekų surinkimo sistema
.jpg)
Popieriaus ir kartono atliekų kiekis Bazelio komunalinių atliekų sraute sudaro 17 proc., sudėtinių pakuočių atliekų – 6 proc. Popieriaus ir kartono perdirbimas nieko nekainuoja, tačiau tai daroma labai specifiniu būdu. Popierius turi būti surištas siūlu ar supakuotas į tinklines pakuotes, o ryšulio tūris negali būti didesnis kaip 0,5 m3, kitu atveju – jeigu popierius netinkamai supakuotas – jis paliekamas gatvėje su nurodymu, kaip tinkamai rūšiuoti popieriaus atliekas. Popierius surenkamas kas 5–6 savaites iš gatvių. Surinkimo tvarkaraštis skelbiamas miesto internetinėje svetainėje.
Stiklinių butelių ir aliuminio skardinių surinkimo sistema
Butelių ir aliuminio skardinių surinkimas nėra toks patogus, kaip popieriaus ir komunalinių atliekų. Aliuminio atliekos ir stikliniai buteliai rūšiuojami tam skirtose vietose. Paprastai 10 minučių atstumu nuo gyvenamosios vietos yra įsikūrusios specialios rūšiavimo vietos, kur atskirai rūšiuojamos aliuminio skardinės ir stikliniai buteliai pagal spalvą (baltas, rudas ir žalias stiklas). Čia paprastai galima rasti ir geltonas dėžes, skirtas baterijų surinkimui. Tačiau šios surinkimo stotys taip pat turi darbo laiką: pirmadieniais – šeštadieniais nuo 7 val. ryto iki 7 val. vakaro. Jeigu rūšiuojama ne darbo laiku, galima gauti baudą arba susilaukti aplinkinių priekaištų.
PET plastiko pakuočių ir elektronikos atliekų surinkimo sistemos
Plastiko atliekų kiekis Bazelio komunalinių atliekų sraute yra 13 proc. PET plastiko buteliai nedalyvauja depozito sistemoje Šveicarijoje. Be to, šių pakuočių atliekų nesurenka standartinės rūšiavimo stotys, kuriose rūšiuojamas stiklas ir skardinės. PET plastiko buteliai ir plastikiniai pieno buteliai surenkami vietinėse maisto parduotuvėse specialiose šiukšliadėžėse arba automatais. Elektronikos atliekos, tokios, kaip seni televizoriai, vaizdo grotuvai, kiti elektronikos prietaisai priimami vietinėse elektronikos prekių parduotuvėse.
Stambiagabaričių atliekų surinkimo sistema
Didesni daiktai, kaip kėdės, lovos, spintos surenkamos nustatytu laiku, kurį nustato miestas pagal miesto zonas. Tokio pobūdžio daiktai paliekami tiesiog gatvėje, tačiau tam reikia užsiregistruoti miesto internetinėje svetainėje ir informuoti, kad paliekate stambiagabaritį daiktą gatvėje. Be to, iš parduotuvės reikia įsigyti lipduką, kuris priklijuojamas prie daikto.
Griežta ir tiksli surinkimo sistema reikalauja įgūdžių, tačiau visuomenėje priimta norma rūšiuoti ir laikytis nustatytų taisyklių neleidžia elgtis neatsakingai, o finansinės sankcijos ir ekonominės skatinimo priemonės atvykusiam į šią šalį verčia greičiau įsisavinti esamą sistemą – pasakoja Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos institucijų partnerystės projekte „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“ dalyvavusi KTU APINI doktorantė Valdonė Daugėlaitė, kuri stažavosi Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitete (University of Applied Sciences and Arts Northwestern Switzerland).
