„Alytaus regionas komunalinių atliekų tvarkymo srityje visą laiką yra žingsniu priekyje“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentė Irina Kliopova. Pasak jos, modernūs komunalinių atliekų tvarkymo sprendimai leidžia sumažinti rinkliavos dydį už atliekas – Alytaus regione jis mažiausias Lietuvoje.
Namų ūkiams, kurių Alytaus regione yra daugiau kaip 82 tūkst., tenka 73 proc. komunalinių atliekų tvarkymo išlaidų, likusi dalis tenka įmonėms ir organizacijoms.
I. Kliopovos teigimu, komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiai ir kitos inovacijos ne tik sumažina mokesčių mokėtojų išlaidas, bet ir suteikia papildomos naudos, tokios, kaip perdirbant atliekas gaunama šilumos ir elektros energija, iš organinių atliekų gaunamas kompostas žaliosioms miesto zonoms tręšti.
Su pažangiais komunalinių atliekų ir biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sprendimais, buvo supažindinti ir KTU APINI magistrantūros studentai, kurie lapkritį lankėsi bendrovėse Alytaus RATC ir „Dzūkijos vandenys“.
„Tokias ekskursijas savo studentams stengiamės organizuoti nuolat – tik taip jie gali pamatyti realią aplinkosauginių technologijų naudą“, – mano I. Kliopova.
Gamina aukštos kokybės kompostą
Kas bendra tarp atliekų tvarkymo ir parkų bei gėlynų? Daug kas. Pasak žaliųjų atliekų (ŽA) aikštelės Takniškių kaime operatoriaus, Alytuje taip gražiai žydi gėlės tik todėl, kad joms sodinti yra naudojamas iš ŽA Alytaus RATC pagamintas kompostas. Per metus šioje aikštelėje iš gyventojų ir juridinių asmenų gali būti priimta iki 4,5 tūkst. tonų ŽA, iš kurių pagaminamas labai aukštos kokybės kompostas.
Į Alytaus RATC stambiagabaričių atliekų aikštelę atliekos priimamos iš regiono įmonių ir gyventojų. Joje kiekvienas atliekų srautas tvarkingai nukreipiamas į jam skirtą konteinerį ar vietą. Čia iš gyventojų nemokamai priimamos senos automobilių padangos, nebereikalingi baldai, buitinė chemija, elektroninės atliekos ir kitos atliekos.
Elektra – iš atliekų
Komunalinės atliekos Alytaus RATC apdorojamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais. Pirmiausia atskiriamos smulkiosios ir stambiosios komunalinių atliekų frakcijos. Iš pastarosios išskiriamos antrinės žaliavos – plastikai ir metalai.
„Būtent parduodant išskirtas antrines žaliavas ir yra mažinamos komunulių atliekų tvarkymo bendrosios išlaidos“, – pasakojo aikštelės operatorius Žygimantas Reipas.
Energijos gavyba iš atliekų – bene svarbiausia mechaninio biologinio atliekų apdorojimo dalis. Išskirtoji smulkioji atliekų frakcija apdorojama anaerobiniu būdu: fermentavimo tuneliuose technologija gaminamos biodujos ir kompostas. Pagamintos biodujos išvalomos nuo priemaišų ir nukreipiamos į kogeneratorių alternatyviai energijai gaminti. Šios energijos užtenka ne tik Alytaus RATC reikmėms, bet dalis jos yra parduodama elektros skirstomiesiems tinklams.
„Dzūkijos vandenys“ taip pat gamina energiją, tačiau ne iš komunalinių atliekų, o iš buitinių nuotekų – buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblą apdorojant anaerobiniu būdu. Šiuose įrenginiuose, pūdant su pirminiu dumblu sumaišytą sutankintą perteklinį dumblą, kasdien pagaminama iki 2 tūkst. nm3 biodujų, kurios kogeneratoriuje verčiamos elektros bei šilumos energija.
Trąšos – iš nuotekų dumblo
Ekskursijos „Dzūkijos vandenyse“ metu KTU studentai turėjo galimybę rankomis paliesti galutinį produktą – dumblo granules, kurias planuojama naudoti tręšiant laukus.
„Ūkininkai, kurie pabandė naudoti džiovintas granules laukams tręšti, liko patenkinti produktu – gana paprastas transportavimas, o dumblo granules paskleisti laukuose yra techniškai lengviau“, – teigė įmonės vyr. technologė Aušra Kvederavičienė.
I. Kliopovos teigimu, pūdyto dumblo džiovinimas turėtų išspręsti 2 problemas: sumažinti dumblo kiekį bei mikrobiologinės taršos riziką, tačiau reikalauja labai didelių energijos sąnaudų.
„Geriausiu atveju energijos sąnaudos prilygsta pūdymo metu pagamintam energijos kiekiui. Praktiškai visuose dumblo džiovinimo įrenginiuose naudojami papildomi šilumos energijos gamybos šaltiniai“, – sako I. Kliopova.
KTU APINI profesorės Jolitos Kruopienės teigimu, nuotekų dumblo problema yra opi – jis nuolat kaupiasi, o jo panaudojimas yra ribotas.
„Prieš naudojant, svarbu atlikti išsamius tyrimus, nes nuotekų dumble gali slėptis įvairiausiu žmogaus gyvybei pavojingų elementų“, – teigia mokslininkė.
Technologijos padeda, bet rūšiuoti privalome patys
Pasak KTU docentės I. Kliopovos, naujosios atliekų tvarkymo technologijos pamažu diegiamos kiekviename Lietuvos regione. Iš Alytaus pavyzdžio matyti, jog sėkmingas jų naudojimas palieka tik apie 10–15 proc. bendro komunalinių atliekų srauto regioniniam sąvartynui. Tačiau, nors technologijos ir labai padeda spręsti atliekų tvarkymo problemą, jos – ne visagalės.
„Vis dėlto pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas atliekų prevencijai įmonėse ir namų ūkiuose bei taisyklingam pirminiam jų išrūšiavimui,“ – įsitikinusi I. Kliopova.
Už ekskursijų organizavimą ir pravedimą KTU APINI dėkoja Alytaus RATC direktoriui Algirdui Reipui, ekologei Erikai Mockevičienei, mechaninio apdorojimo įrenginių operatoriui Žygimantui Reipui, biologinio apdorojimo įrenginių operatoriams Vaidui Vilpišauskui, Ernestui Tocionui ir Vyteniui Venčkauskui, bendrovės „Dzūkijos vandenys“ nuotekų cecho viršininkui Leonui Mackevičiui ir vyr. technologei Aušrai Kvederavičienei.
